- pančiauti
- pánčiauti, -iauja (-iauna), -iavo žr. pančioti 1: Paleidžiau nepánčiautas karves – gali kažin kur nueit Ktk. Privijai pantelių iš mano kaselių, pančiavai žirgelį žaliojoj lankelėj (d.) Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pančiauti
Look at other dictionaries:
atpančiauti — žr. atpančioti 1: Atpančiauk karvę – nutrynė kojas! Ktk. pančiauti; atpančiauti; supančiauti … Dictionary of the Lithuanian Language
supančiauti — Klt žr. supančioti: 1. Supančiauk trumpai karvę, ir nelėks Ktk. Eina kai supančiautas Ktk. 2. refl. Susisuka, suspančiauna višta Ds. 3. refl. O kas tau liepė suspančiaut: tavęs nekliuvo, nereikė lįst Ktk. 4. tr. prk. surakinti, sukaustyti … Dictionary of the Lithuanian Language
